Apie tai, kokie mūsų laukia ateinantys metai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Koks mūsų laukia artimiausias pusmetis ir kokiuose sektoriuose galima tikėtis didžiausio atlyginimų augimo?
Ekonomikoje yra didelė inercija ir net, pavyzdžiui, dideli politiniai pokyčiai nepakeičia tų tendencijų. Ir, ką mes matome šiemet, vidutinis darbo užmokestis jau panašiai didėja ir privačiam, ir viešajame sektoriuje. Šiek tiek lėčiau negu pastarąjį dešimtmetį, bet maždaug 8–9 procentais.
Bet tarp skirtingų sektorių yra didelių pokyčių, pavyzdžiui, kai kuriose pramonės šakose, netgi ir informacinių ryšių, technologijų paslaugų sektoriuje, mes matome, kad augimas yra visiškai išsikvėpęs – pastarąjį ketvirtį mažiau negu 5 proc. padidėjo atlyginimai.
Tai rodo, kad nesikeičianti ekonominė aplinka jau kai kurių įmonių aplinkybes didinti atlyginimus apsunkina ir tikėtina, kad ir kitais metais tie atlyginimai augs lėčiau. Bet vėlgi, čia reikia paminėti, kad labai priklausys viskas nuo to, kokį sprendimą Vyriausybė priims dėl minimalaus atlyginimo didinimo, nes tai įprastai nuvilnija per visus atlyginimus iki vidutinio darbo užmokesčio.
O kaip su paskolų palūkanom – ar galime tikėtis, kad jos dar mažės?
Rinkose lūkestis, kad jau Europos Centrinis Bankas palauks ir kol kas neskubės mažinti palūkanų normų, nes jos ir taip per metus sumažėjo nuo 4 proc. iki 2 proc. Mūsų prognoze ir vertinimu, dar yra erdvės ir bus poreikio sumažinti tas palūkanų normas, nes infliacija euro zonoje mažėja – beje, priešingai nei Lietuvoje. Taip pat pramonės problemos išlieka – valstybėms reikia daugiau investuoti infrastruktūrą į gynybą. Tai turbūt priežasčių sumažinti palūkanų normas bus daugiau negu nemažinti ir mes prognozuojam, kad kitų metų pradžioje palūkanų normos dar sumažės iki 1,5 proc.
Girdime nemažai nuogąstavimų dėl to, kad žmonės galės atsiimti pinigus iš II-osios pensijų pakopos. Ar iš tiesų taip bus ir kur žmonės tuos pinigus dės?
Na, tai trumpuoju laikotarpiu čia nėra jokio nuogąstavimo. Žmonės naudos tuos pinigus, leis, tai turės įtakos ekonomikos augimui, pakels ir infliaciją. Kaip elgsis žmonės, aišku, nežinome, bet yra apklausos, yra Estijos patirtis, kuri rodo, kad nuo ketvirtadalio iki trečdalio gyventojų planuoja nebekaupti antros pakopos pensijų fonduose.
Tai nereiškia, kad jie neinvestuos ir nekaups savarankiškai – jie gali kaupti trečios pakopos fonduose, gali investuoti į akcijas, obligacijas, laikyti indėlius, ką didelė dalis gyventojų ir darė Estijoje. Tai apie pusė tų pinigų turbūt toliau bus investuojama, bet apie milijardas eurų gali įsilieti į mažmeninę prekybą – tai yra 5 proc. metinės mažmeninės prekybos. Tai pakeltų ir BVP, visą šalies ekonomiką maždaug procentiniu punktu, bet ir pakeltų kainas.
Kokias kainas tai galėtų pakelt – ar paslaugų, ar prekių? Ir koks tas galėtų būt kilimas?
Vėlgi, žiūrint į tai, kaip elgėsi Estijos gyventojai ir kur išleido pinigus, ir kokias kainas tai labiausiai pakėlė, tai gali būti, kad iki pusės milijardo eurų gyventojai nuspręs investuoti į būstą, pavyzdžiui, tėvai vaikams arba antras būstas nuomai.
Tai tokio pobūdžio investicijos irgi, aišku, galėtų kilstelti būsto rinkos kainas, bet visos namų apyvokos prekės, visi darbai, apdailos paslaugos, kuomet mes matome trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, – tos kainos galėtų kilti sparčiau, tai yra paslaugų kainos.
Aišku, kad turbūt dalis gyventojų galbūt išleis kelionėms, automobiliui, buitinei technikai – sprendimų visokių buvo. Kai kurie grąžino skolas. (...) Bet vėlgi turbūt didžioji dalis gyventojų, ypač turinčių didesnes santaupas, neskubės tų pinigų išleisti, vis tik jų funkcija yra labai aiški, tai yra pinigai ilgalaikiams poreikiams, senatvei.
Sakoma, kad dėl II-osios pensijų pakopos pinigų infliacija kils daugiau negu tikėtasi. Kiek manoma, kad ji galėtų kilti?
Taip, tikėtina, kad infliacija kitais metais sieks apie 3,5 procento, tai panašiai kaip ir šiemet. Ir mūsų prognozė, kad artimiausius dvejus metus ji jau bus didžiausia Baltijos šalyse. Tai vėlgi Estijos patirtis buvo gana skausminga: 2021 metais išdalinus pensijų pinigus mes matėme didžiulį ekonomikos spurtą, šalies BVP augo 8 proc.
Bet po to kelis metus iš eilės sekė ekonomikos nuosmukis ir infliacija artima 5 procentams, tai galbūt tokio dramatiško scenarijaus Lietuvai pavyks išvengti, bet kainų augimas bus gerokai spartesnis, negu mes matėme pernai.
Koks galėtų būti kainų augimas?
Pavyzdžiui, įvairios profesinės paslaugos, santechnikos ar elektros darbų – tokių darbuotojų paslaugų kainų augimas gali siekti ir 10 proc., jis dažnai labai artimai koreliuoja ir su tų darbuotojų atlyginimų pokyčiais. Maisto prekių kainos labiau nulemiamos išorinių veiksnių, ten nebus didelių šuolių, bet paslaugų brangimas ir būsto kainų judėjimas tikėtinas didesnis.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
